www.albanovaonline.com

 

 

 

 

Konspekti i njė libri qė pretendoi se avancoi mbi

A. Ajnshtajnin

 

StephenW.Hawking, “Njė histori e shkurtėr e kohės”

 

 

Genc K. Hoti

 

 

Dukeqėnė shqiptarė nė thelbin biologjiko – shoqėror dhe duke pasur mbi kokėgjatė 40 vjetėve tė parė tė jetės njė pushtet tė mbėshtetur mbiantishqiptarizmin ėshtė e kuptueshme qė nė vazhdimin e kohės do tė ndeshemi metė panjohura qė bota intelektuale jashtėshqiptare ka shumė e shumė vite qė i njeh.Padija e jonė e ka njė shpjegim teoriko – praktik dhe faji ėshtė i yni,pasi populli e meriton qeverinė. Por ēfarė mund tė themi pėr njerėzimin qė ka2500 vjet qė gėnjen veten me teorira qė tentojnė tė zgjidhin tė panjohurat, porqė e thellojnė edhe mė tepėr kėtė tė panjohur. Fjala ėshtė pėr njė teori tėvjetėr sa qytetėrimi grek klasik i cili pėr herė tė parė dhe tė funditpėrcaktoi rrugėn e zhvillimit tė shkencės botėrore pa e kthyer asnjėherė kokėnprapa pėr tė parė ndonjė gabim tė mundėshėm tė kėsaj rruge. Merita e filozofisėklasike greke ka pamjen e pakundėrshtueshme tė hapjes sė syve tė njerėzimit,por ajo mbart mbi vete edhe gabimin e pafalshėm tė mos zgjidhjes sė njėproblemi tė “vockėl” tė shkencės nga i cili pėrfitoi doktrina e krishterimit tėhershėm duke shpikur monoteizmin konform mėnyrės sė drejtimit politik tėperandorisė mė tė madhe tė njerėzimit. Prej 2500 vjetėsh vazhdon beteja apazgjidhur e sundimit tė ndryshueshmes mbi kostanten natyrore dhe vetėmkrishterimi doktrinar ka arritur ta thotė njė fjalė edhe pse nuk ka arriturasnjėherė ta vėrtetojė praktikisht pretendimin e tij. Por distanca kohore prej2500 vjetėsh pėrmban brėnda betejėn vigane tė njerėzimit nė fushėn e filozofisėdhe tė fizikės pėr tė zbuluar tė panjohurėn thelbėsore tė natyrės. VeēohetAlbert Ajnshtajni me dy teoritė e tij mbi relativitetin dhe interpretuesit etij pėrgjatė shekullit tė XX-tė. Libri nė fjalė i pėrket njėrit prej tyre mepretendimin e parakalimit tė ideve ajnshtajniane edhe pse Ne teorinė e relativitetit ekemi konsideruar njė teori me ngjyra tė dėshtuara. Le tė shikojmė pėrmasėn einterpretimit tė teorisė sė Ajshtajnit nga Stephen W. Hawking nė librin: Njė histori  e shkurtėr e kohės.

Konkluzionetmbi kėtė libėr nuk mund tė jenė tė sakta nė qoftė se arsimimi yt ėshtė i tėnjėjtės shkollė. Forma e botėkuptimit ėshtė ajo qė i jep formė edhe oponencėssė kėtij libri, qė gjithsesi nuk mund tė pėrfshihet nė filozofinė materialiste,tė cilėt, filozofėt, autori i konsideron si shkaktarėt e dėshtimit tė shkencėsedhe pse vetė shpesh herė i merr gjėrat brėnda kuadrit filozofik. Nė faktkontradiksionet me pikėpamjet e autorit ne i shohim nė funksion tė dialektikėssė natyrės sipas raportit kohor – hapsinor; kėshtu qė ato duhet tėkonsiderohen tė paragjykuara nga ky raport dhe nga kjo dialektikė. Ne muarėmnga ky libėr pikėrisht ato pika qė kontraktohen me kėtė raport dhe medialektikėn hegeliane:

 

Sipasautorit:

 

1- faqe 23 – Ne duhet ta pranojmė se koha nuk ėshtėe ndarė plotėsisht dhe nuk ėshtė e pavarur nga hapėsira, por ėshtė e gėrshetuarme tė pėr tė formuar njė objet tė quajtur hapėsirė – kohė.

 

Qėkėtu kemi tė bėjmė me njė mendim tė kulluar filozofik as qė duhet vėnė nėdiskutim, por vėshtirėsia qėndron nė pėrcaktimin e llojit tė filozofisė. Faktiqė autori pėrdor nocionin: plotėsisht nė funksion tė fjalės mohuese nuk  pėr tė krijuar lidhjen e kohės me hapėsirėn duhet tė tregojėse ai nuk ėshtė konseguent nė atė qė thotė duke marrė me mėnd pėr ekzistencėnabsolute tė objektit nėn okelion kohė – hapėsirė (ky ėshtė idealizėm ikulluar, pasi kohė – hapėsira nuk ėshtė objekt, por forma e ekzistencėssė objektit). Pikėpamja ėshtė e vjetėr, bile tepėr e vjetėr, pa na dhėnė ndonjėzgjidhje tė mundėshme. Ēfarė ėshtė hapėsirė – koha dhe ēfarė pėrfaqėsonajo? Si e nėnshtron ajo tė pėrgjithshmen gjithėsi dhe tė veēantat e kėsajgjithėsie? Problemi ėshtė tepėr sinjifikativ dhe shkaktari mė kryesor i lindjessė krishterimit doktrinar. Me qėnė se filozofia materialiste nuk ka bėrė asgjėnė kėtė drejtim nuk do tė thotė aspak ta lėmė mėnjėanė kėtė problem, pasi pėrne ėshtė problemi mė kryesor nė filozofi (dmth nuk ėshtė raporti materie– ndėrgjegje problemi themelor nė filozofi) dhe pika ku janė mbėshteturtė gjithė filozofėt e njerėzimit duke filluar nga shekulli V pa. Krish. e derimė sot pėr tė zgjidhur atė qė nuk zgjidhi mendimi filozofik grek (konstanten epandryshueshmėrisė nė kohė – hapėsirė tė objektit). Tre njerėz tentuan tazgjidhin kėtė konstante: Hegel, Marks, Ajnshtajn; dhe autori as qė ka marrėmundimin tė zbulojė se ku qėndron sekreti dhe gabimi i postulatit tėAjnshtajnit mbi karakteristikat e ekzistencės sė dritės. Konstantja e dritėspėrbėn anėn filozofike tė postulatit dhe atė qė nuk ka zbuluar akoma fizikashkencore. Nė qoftė se eksperimenti e Michelson – Morley ka “vėrtetuar”se shpejtėsia e dritės ėshtė konstante tė jeni tė sigurtė se aieksperiment  ėshtė njė spekullim nėshkencė. Fjala konstante do tė thotė i pandryshueshėm duke nėnkuptuarpėrjetshmėrinė dhe pikėrisht kėtė muarėn pėr bazė filozofėt e doktrinės sėkrishterė kur shpikėn monoteizmin e krishterė: Vetėm ZOTI ėshtė ipėrjetshėm, tė tjerėt janė pjellė e Tij! Atėhere ku qėndron sekreti ikostantes sė dritės dhe pėrse i ėshtė dashur Ajnshtajnit ky parametėr? Ja pra qėfilozofia ėshtė e pashmangėshme pėr shkencėn e fizikės dhe ajo nuk mund tė bėjėasnjė hap pėrpara pa tė; zoti Hawking le tė shpresojė pėr tė kundėrtėn.Konstantja e ekzistencės nė natyrė duhet tė tregojė pėr mėnyrėn e lindjes sėformacioneve nga makro nė mikrokozmos duke realizuar shpjegimin e unitetit tėmateries, lidhjet e ndėrsjellta tė kėtyre formacioneve, ndikimet qė ato kanėmbi njėra – tjetrėn, por mbi tė gjitha kjo konstante duhet tė tregojėradhė kohore tė lindjes dhe shpejtėsitė e lėvizjeve pėrkatėse. Tė gjithateoritė e parapara deri mė sot nga shkenca lėnė pėr tė dėshiruar nė kėtėdrejtim.

 

Sipasautorit:

 

2-faqe33 – Nė teorinė e relativitetit nuk ka kohė absolute unike, por ēdonjeri ka masėn e vet personale tė kohės qė varet nga vėndi ku ndodhet dhe ngamėnyra e lėvizjes.

 

Kjopikėpamje nuk tregon vetėm idenė e autorit, por mbi tė gjitha dėshirėn eAjnshtajnit pėr tė krijuar absoluten brėnda relatives, kur nė fakt duhet tėjetė e kundėrta. Ku qėndron diferenca? Pa asnjė dyshim kėtu qėndron thembra eAkilit e kėsaj teorie sa revolucionare pėr kohėn aq antirevolucionare pėrshkencėn.

Kurflet pėr kohėn autori ka mohuar kohėn absolute, por ka shtuar fjalėn unike. Kjo nuk ėshtė e njėjtė me mohimine kohės absolute. Shprehja qė thotė se koha nuk ėshtė absolute ėshtė epakuptimtė dhe, me tė drejtė autori, ka specifikuar me termin unike dukenėnkuptuar se gjithėshka ka kohėn e vet. Vetėm nė kėtė drejtim koha nuk ėshtėabsolute, por kjo ka nevojė pėr njė specifikim tė mėtejshėm pasi nuk ėshtė i mjaftueshėmpranimi i kėsaj pėrmase tė kohės. Nė planin individual tė kohės sė njėngjarjeje, apo tė njė objekti material, kėrkush nuk mund tė krijojė kohė ngahiēi. Kjo duhet pranuar pa asnjė lloj hezitimi pasi fenomenet natyrore jetojnėnė marrėdhėnie dhe kushtėzim reciprok. Kjo do tė thotė qė teoria e dybinjakėve, po tė jetė e saktė, ka pėr detyrė tė argumentojė se kush e humbetkohėn kur objekti qė lėviz me shpejtėsi afėr asaj tė dritės i zgjatet jeta(dmth i ngadalėsohet ecuria e kohėekzistencės). Ky ėshtė njė boshllėk serioz nėteorinė e relativitetit dhe, akoma mė tej, boshllėku zgjerohet po tė analizohetngjarja nė funksion tė kohė – hapėsirės. Gjatė lėvizjes me shpejtėsi tėmadhe, tė themi V = 0,99 C, a ndryshon hapėsira e objektit qė lėviz jo vetėm nėplanin sasior, por edhe nė atė cilėsor? Tė gjitha kėto kėrkojnė njė pėrgjigjedhe teoria e relativitetit nuk i jep dot pėrgjigje nė atė formė qė e kazbėrthyer lidhjen e masės me energjinė.

Autoripranon qė ēdo njeri (nė tė vėrtetė duhet thėnė ngjarje ose objekt, pasi fut nėngatėrresė botėn e njeriut me shkencėn e fizikės) ka kohėn e vet personale. Porkjo nuk ėshtė relativizėm dhe kėtu duhet tė kapemi pėr tė zbuluar se ēfarėqėndron prapa relativitetit kohor tė tė gjitha ngjarjeve tė gjithėsisė. Mosvallė kemi mundėsi tė ndėrtojmė njė teori qė mbėshtetet nė tjetėrsimin erelativitetit ajnshtajnian duke na dhuruar absolutizmin analitik? Fakti qė ēdongjarje ka kohėn e vet personale (absolutizėm) jep shpresa pėr ndėrtimin ekėsaj teorie.

Sipasautorit koha varet nga vėndi, dmth hapėsira, ku ndodh ngjarja (nė fakt kjo kanevojė pėr njė interpretim suplementar pasi nė kėtė formė qė e ka shprehurrezulton qė koha ėshtė e varur nga hapėsira gjė qė bie nė kundėrshtim mematerializmin dialektik qė pranon se fenomenet natyrore jetojnė nė kohė dhehapėsirė pa i dhėnė prioritet asnjėrės) dhe nga mėnyra e lėvizjes. Kjo e funditnuk ka nevojė pėr intepretim, por pėr njė mohim absolut pasi duke pranuar sekoha varet nga forma e lėvizjes rezulton qė lėvizja realizohet nė hapėsirė, porjo nė kohė. Me fjalė tė tjera nuk ėshtė lėvizja qė pėrcakton kohėn, por ėshtėkoha ajo qė pėrcakton formėn e lėvizjes dhe pėrmasėn e saj tė shpejtėsisė. Kjoduhet tė jetė pika kryesore, qė kėrkon tė ndryshohet teoria e relativitetit ngaky pozicion nė atė absolut. Kjo ėshtė pak e papranueshme pėr fizikantin e sotėmpasi kėrkon tė ndryshojė pėrkufizimet klasike tė dhėnė nga teoria erelativitetit, por ne jemi partizanė tė ndryshimit tė ēdo formulimi klasik nėqoftė se ai bie nė kundėrshtim me realitetin materialist dhe ne pretendojmė qėshkenca botėrore e sotme ka harruar diēka pa zbėrthyer nga mendimi klasikfilozofik grek tė para 2300 vjetėve. Kjo ėshtė njė pikė mjaft interesante qė mbėshtetetnė njė pyetje fare tė thjeshtė: gjithė kjo plejadė gjigande filozofėsh,shkrimtarėsh e shkencėtarėsh pėr 2300 vjet a e kanė rrugėn e saktė tėformulimit progresiv nė pėrputhje me zhvillimin e racės njerėzore nė Tokė?Pikėrisht nė kėtė pikė jemi kapur pėr tė argumentuar se jo gjithėshka ėshtė nėpėrputhje me kėtė zhvillim. Kokat njerėzore inteligjente tė racės njerėzorekanė bėrė njė gabim serioz: nuk kanė marrė parasysh nga mendimi filozofik grekformulėn dyshuese, dhe tė pazgjidhur, tė pandryshueshmėrisė; e cila kosiston nėpyetjen e thjeshtė fare: Ēfarė mbetet pa ndryshuare pėrgjatė ndryshimit absoluttė ēdo fenomeni natyror? Ėshtė pika ku ne pretendojmė se jo gjithėshka ėshtėashtu siē propogandohet dhe teoria e Ajnshtajnit ka meritėn e pakundėrshtueshmetė ringjalljes sė problemit, e cila e ka zgjidhjen nė kundėrshtim me teorinė etij.

Sipasautorit:

 

3-faqe33 – Ashtu  sikurse nukmund tė flitet mbi ngjarjet nė gjithėsi pa nocionin e hapėsirės dhe tė kohės,po ashtu nė relativitetin e pėrgjithshėm ėshtė e palogjikshme tė flitet rrethhapėsirės jashtė kufijve tė gjithėsisė.

 

Frazaėshtė kontradiktore nė formulim. Nė qoftė se pranojmė se ēdo ngjarje nėgjithėsi zhvillohet brėnda kuadrit tė kohės dhe hapėsirės, atėhere pėrserelativiteti i pėrgjithshėm e pėrjashton hapėsirėn jashtė kėsaj gjithėsie.Pikėrisht nė kėtė pikė qėndron gabimi i materialistėve tė shekullit tė XIX-tė.Ata nuk muarėn parasysh hapėsirėn formuluese tė gjithėsisė. Pastaj autori duhettė saktėsojė pėrmasėn e nocionit gjithėsi. Ēfarė kupton ai me kėtė nocion? Mosvallė kupton ishullin tonė lėndor dhe kėtė ishull e quan gjithėsi? Nė kėtė pikėpėrgjegjėsia duhet tė bjerė mbi pėrkthimin dhe nė atė qė nuk ka kuptuar autorii pėrkthimit edhe pse ai ėshtė kryetari i Aklademisė sė Shkencave(deri mė2007). Fjala gjithėsi, sipas kuptimit tonė nė lidhje me librin e autorit tėmėsipėr, duhet tė nėnkuptojė ishullin tonė lėndor me kufizim maksimalmetagalaktikat qė largohen ndaj njėra – tjetrės. Dhe po tė jetė kėshtu,atėhere mbetet pėr tu zgjidhur problemi i formimit tė hapėsirės sė kėtijishulli nė momentin e big – bengut; sepse ky big – beng nuk ka sishkak fillestar hiēin, por njė formė lėvizje tė panjohur tė lidhur me hapėsirėnjashtė lėndore proēes tė cilin njeriu nuk ka pėr ta mėsuar kurrė. Por e gjithakjo nuk mund tė na pengojė qė nė kuadrin filozofik tė ngremė hipotezėn teorikembi ekzistencėn e njė force fillestare qė ka ēuar nė lindjen e bing–bengut dhe vetėm kaq. Njerėzimit nuk mund t’i interersojė mė tepėr kyfakt, por ai duhet tė bėhet promotori i zbulimit tė panjohurės me tė njohurėndhe lidhjen e tyre. Kėtė gjė autori ynė nuk mund ta realizojė dot pėrderisa epėrjashton mundėsinė e lidhjes sė teorisė sė relativitetit tė pėrgjithshėm mehapėsirėn jashtė lėndore pėr tė realizuar pėrcaktimin e shkakut lindės tė big– bengut. Gjėja mė e parėndėsishme nė dukje dhe interes bėhet shkaku mė iparė i zgjidhjes tė asaj qė nuk zgjidhi dot Ajnshtajni.

Raportirelativitet i pėrgjithshėm – gjithėsi nuk ka kuptim real dhe nuk mund tėpranohet si fakt nė qoftė se ne gjithėsinė e nėnkuptojmė tė pafundme nė kohėdhe hapėsirė, por nė qoftė se ne me fjalėn gjithėsi nėnkuptojmė ishullin tonėlėndor, atėhere ky raport duhet konsideruar konkret, pasi pėrtej gjithėsisėkemi tė panjohurėn e pėrjetshme e cila gjithsesi ėshtė e lidhur me kohėn dhehapėsirėn sipas kushtit konstant. Ėshtė pika ku shkenca akoma nuk e ka thėnėfjalėn e saj dhe filozofia e ka futur atė nė njė qorrsokak prej 2500 vjetėsh.

 

Sipasautorit:

 

4- faqe 46 – Meqėnėsematematikanėt me tė vėrtetė nuk mund tė manipulojnė  numrat infinitė, kjo do tė thotė se teoria e pėrgjithshme erelativitetit (mbi tė cilėn mbėshteten zgjidhjet e Friedmann-it) parashikon senė gjithėsi ka njė pikė ku teoria vetė shėmbet. Njė pikė e tillė ėshtė njė“singularitet” (pikė e posaēme).  

 

Ekeqja qėndron nė manipulimin qė matematikanėt i bėjnė ekuacioneve me elementėtė papajtueshėm nė planin kohor. Nuk ėshtė i mjaftueshme pėrcaktimi i nocionevenė planin pėrgjithėsues (psh fjala energji) dhe tė bėhet lidhja me elementė qėformojnė njė familje transformuese. Kėshtė kur bėhet lidhja midis masės dheenergjisė duhet pėrcaktuar mė pėrpara se pėr ēfarė lloj energjie bėhet fjalapasi natyra disponon energji qė nuk ka arritur dot tė bėhet masė nė njė kohėkur energjia qė ēlirohet nga masa nuk arrin dot tė jetė e njėjtė me energjinė elirė. Nė kėtė rast mospėrputhja mund tė vėrtetohet eksperimentalisht (nėpraktikė). Pastaj infiniti nuk ėshtė problem i shkencave ekzakte dhe nė kėtėpikė vetėm filozofia mund tė thotė njė fjalė.

Teoriasipas singularitetit duhet konsideruar e dėshtuar pasi e kufizon gjithėsinė nėnjė pikė dhe tė posaēme. Ėshtė pika ku vetėm filozofia mund tė flasė pasi nėkėtė rast ajo do tė zgjidhte problemin e pikės fillestare (qė nuk ekziston) dhetė posaēmes, qė jo vetėm nuk ekziston por ajo mbart mbi vete rrezikshmėrinė eshėnjtėrimit tė racės njerėzore nė funksion tė gjithėsisė. Dalėngadalė ne pofutemi nė problemin mė kryesor tė filozofisė, e cila nuk ėshtė zgjidhur prej2500 vjetėsh jo vetėm nga filozofia klasike greke, por as nga filozofia modernematerialiste dhe kjo pėrbėn pikėn ku materializmi filozofik ka dėshtuarseriozisht.

 

Sipasautorit:

 

5-faqe 46 –Pėr aq sa na pėrket, ngjarjet para bing-bengut mund tė mos kenė ndonjė pasojė,kėshtu qė ato nuk mund tė konsiderohen si pjesė pėrbėrėse e njė modeli shkencormbi gjithėsinė. Kėshtu qė ne duhet t’i heqim ato nga modeli dhe tė themi sekoha ka filluar me bing-bengun.

 

Pėrcaktiminse ēfarė na pėrket nuk mund ta pėrcaktojė asnjė fizikant nė historinė e njerėzimitpėr tė gjithė kohėn e ekzistencės sė njeriut nė Tokė. Ėshtė tjetėr punė qėmaterializmi filozofik ka dėshtuar nė kėtė drejtim, por tė jeni tė sigurtė qėkjo nuk ėshtė e pėrjetshme. Idealizmi filozofik ndodhet vetėm njė hap paramaterializmit, por ky hap ka mbi 2500 qė ndodhet nė kėtė pozicion. Tendenca pėrta shtrirė problemin kryesor tė filozofisė vetėm nė raportin materie –ndėrgjegje ėshtė kurthi ku idealizmi e futi materializmin dhe kulmin e pati meKarl Marksin ekzistenca e tė cilit argumentoi se nuk mund tė vazhdohet mė nėatė rrugė.

Faktiqė autori ynė kėrkon tė lidhė interesat shoqėrore me pasojėn e bing –bengut duhet tė shėrbejė si njė argument pėr tė vėrtetuar se sa pak e kanėkuptuar domosdoshmėrinė e materializmit filozofik nė kėtė fushė. Pasoja mė eparė e problemit ėshtė mohimi i formės sė parė tė lėvizjes qė ka ēuar nė aktinbing – beng. Ėshtė kjo formė lėvizjeje qė ka pėrcaktuar heterogjenitetite dinamikės sė bing – bengut dhe relativitetin e zhvillimit tė ishullittonė lėndor. Kjo duhet t’i dedikohet pikėrisht ngjarjeve para bing –bengut, tė cilat nuk mund tė njihen kurrė dhe, pėr kėtė, nuk merren parasysh.Kjo nuk do tė thotė qė filozofia nuk duhet ta prek problemin, pėrkundrazi nėkėtė pikė duhet tė fillojė zanafilla e formės sė zhvillimit tė ishullit tonėlėndor sė bashku me tė pesė format e lėvizjes. Filozofia ėshtė e aftė taparakalojė tė panjohurėn pamvarėsisht nga zgjidhja e problemit, kur shkencaekzakte kėrkon zbatimin eksperimental. Kjo nuk na pengon aspak tė teorizojmė dhetė ndėrtojmė modele tė tjera nga ato qė na ka servirur idealizmi shkencor.Shkenca e sotem duhet ta ndajė njė herė e mirė tė pėrgjithshmen nga e veēantanė funksion tė materies dhe gjithėsisė. Nga ana tjetėr duhet saktėsuar nocionikohė nė funksoni tė kujt thuhet, pasi koha duke qėnė e pafundme nuk mund tėketė as fillim dhe as fund, por nė funksion tė ishullit tonė lėndor koha e kanjė fillim dhe mund tė pranohet qė kjo kohė ka filluar me bing – bengun;dmth koha specifike mund tė merret nė analizė. Nė kėtė pikė autori ynė kaabstraguar me qėllim spekulativ.

 

Sipasautorit

 

6- faqe 50 – Punimiynė pati shumė kundėrshtarė, pjesėrisht rusė pėr shkak tė besimit tė tyremarksist mbi determinizimin shkencor, dhe pjesėrisht nga ata qė e ndjenin se e gjithėideja e singularitetit ishte e neveritshme dhe e prishte bukurinė e teorisė sėEinstein-it.

 

Egjitha kjo mvaret si kuptohet dhe sipas kategorive shkak – pasojė dherastėsi – domosdoshmėri nuk ka asnjė gjė tė jashtėzakonshme. Qė pika efillimit tė bing – bengut duhet konsideruar si njė rastėsi pa asnjėdomethėnie pėr materien nuk e besojmė se ka kundėrshtarė dhe shkolla sovietikenuk ka pasur pse tė dilte nė oponencė, por hilja duhet tė qėndrojė diku tjetėrdhe autori ynė mundohet ta mbulojė me shumė marifet. Singulariteti i komanduarnga njė forcė madhore tė ēon nė pranimin e krijuesit imagjinar dhe kėtu qėndronmospranimi i punimit tė autorit tonė. Pastaj teoria e Einstein-it mund tė jetėe bukur pėr sytė e idealistit, por materialisti fitim prurės e shikon me dyshimkėtė bukuri pasi gjėja mė kryesore nė teorinė e Einstein-it, qė i shėrbennjerėzimit shumė shpejt (teoria e dy binjakėve), nuk ka atė pėrfundim qė kapretenduar fizikanti mė i madh i shekullit tė XX-tė. Shkolla ruse nuk ka pasurbesim marksist dhe ky ėshtė njė bllof qė pėrdor autori i ynė jo vetėm nga qėMarksi nuk ja ka pasur haberin determinizimit shkencor ( ky ėshtė difekti ishkencės sė sotme moderne), por kryesorja duhet tė qėndrojė nė frymėn idealisteqė pėrēon autori nė librin e tij tė cilin kėrkon ta bėjė tė besueshme mekritikėn antimarksiste (kjo e fundit ėshtė bėrė njė modė nė shkencėn e sotmedhe pėr tė marrė titullin shkencėtar duhet hedhur poshtė Marksi me tė gjithėmėnyrat).

 

Sipasautorit:

 

7-faqe 51 –Kėshtu, nė fillim tė viteve 1970, ne u detyruam tė ndryshojmė drejtimin ekėrkimeve tona, pėr njė njohje tė gjithėsisė nga teoria jonė mbi“jashtėzakonisht tė madhen” nė teorinė tonė mbi “jashtėzakonisht tė voglėn”.Kjo teori e mekanikės kuantike, do tė pėrshkruhet mė tutje, pėrpara se t’ukthehemi pėrpjekjeve pėr tė kombinuar tė dy teoritė e pjesshme nė njė teori tėvetme, nė teorinė kuantike tė gjithėsisė.

 

Qėautori ynė i ka marė gjėrat me shpejtėsi tė madhe, nuk duhet vėnė nė dyshim,por avash – avash ne po arrijmė tė kuptojmė se ku kėrkon tė arrijė ai nėfund fare. Tė ndėrtohet njė teori e vetme si pėr mikron ashtu dhe pėr makron eishullit lėndor nuk ka asnjė mėnyrė tjetėr veēse tė marrėsh nė konsideratėformėn e ekzistencės sė kėtij ishulli dhe tė pjesėve pėrbėrėse tė tij tė cilėtduke qėnė tė njėhsuar nė kėtė drejtim (koha dhe hapėsira janė ato qė realizojnėkėtė njėhsim) me vlera relative midis tyre krijojnė mundėsinė e ndėrtimit tėnjė teorie tė re, por tepėr larg asaj qė pretendon autori ynė.

Pranimii njė teorie kuantike tė gjithėsisė (nocioni ėshtė i barasvlefshėm pėr ishullintonė lėndor) do tė kėrkojė mė pėrpara barazinė e kohė – hapėsirės sėkėtyre kuanteve duke e hedhur tej pėrfundimisht materializmin filozofik pėr tėnxjerrė fitimtar idealizmin. Kjo ėshtė thjeshtė njė lojė letrash qė nuk kaasgjė tė pėrbashkėt me realitetin; Hawkingu ėshtė pėrfaqėsuesi tipik i njėshkolle tė pėrmbysur prej shumė shekujsh pėrpara (qė nga koha e Kopernikut),por qė tani kėrkon tė rilindė nė fushėn e fizikės pėr tė pėrmbysur tė gjithėshkencėn materialiste.

 

Sipasautorit:

 

8-faqe 70 –Ajo (forca  elektromagnetike, GH) ėshtė shumė mėe fuqishme se forca gravitacionale: Forca elektromagnetike ndėrmjet dyelektroneve ėshtė rreth njė milion miliardė, miliardė, miliardė, miliardė herė(1 me dyzet e dy zero pas) mė e madhe se forca gravitacionale.

 

Kyėshtė thjeshtė njė kostatim shumė e vyer, por qė shkencės nuk i ka mėsuar akomaasgjė. Pėrcaktimi i kohė – hapėsirės sė gravitetit dhe asaj tė  forcės elektromagnetike do tė tregojėse lėnda nuk duhet tė fillojė me gravitetin, por me elektromagnetizmin. Kypėrfundim arrihet duke krahasuar dy forcat midis tyre ku diferencimi kolosal ityre ėshtė i aftė tė argumentojė se koha e lindjes sė gjithseicilit ėshtė shumėe diferencuar nė planin sasior. Nga ana tjetėr, vetė graviteti duhetkonsideruar analogu i vetė energjisė lėndore dhe kėtu duhet tė kapet shkencapėr tė pėrcaktuar tullėn e ndėrtimit tė lėndės dhe prej kėtej tė kalohet nėinterpretimet e fakteve tė zbuluara. Duhet tė ekzistojnė formacione materiale,rreth e rrotull ishullit lėndor, qė nuk e kanė arritur fazėn elektromagnetikenė organizimin e tyre dhe kjo pėr faj tė kohės (dmth relativiteti i lindjes– zhvillimit – vdekjes tė materies ėshtė karakteristikė e materiesnė pafundėsinė e saj kohore dhe hapsinore). Kjo na shtyn tė ndėrtojmė njė modelmė tė pasur dhe mė afėr konkretes se ai qė na propozon Hawkingu duke i dhėnėprioritet diferencimit kohor – hapsinor edhe vetė kuanteve qė ndėrtojnėforcėn energjitike lėndore. Tė gjitha kėto do tė kenė vlerė atėhere kur tėkėrkohet tė shpjegohet vazhdimėsia e formave tė lėvizjes qė karakterizojnėishullin tonė lėndor ku diferencohet edhe vetė cilėsia e kėtyre formave gjė tėcilėn modeli i Einstein – it dhe i Hawkingut nuk e realizon dot.

 

Sipasautorit:

 

9-faqe 75 –Pėrderisa eksperimenti nuk e vėrtetoi zbėrthimin spontan tė protonit, mund tėllogaritet se jetėgjatėsia e pėrafėrt e njė protoni duhet tė jetė mė e madhe sedhjetė mijė miliard miliard miliard vjet.

 

 Duke i konsideruar tė sakta tė gjithakėto, vėrejmė se shkenca akoma nuk ka pėrfituar nga shkaku i kohėekzistencės sėdukurive natyrore. Nė qoftė se pranojmė se protoni paska njė jetėgjatėsiekzistence kaq tė madhe, duhet pranuar se ai ka edhe njė jetėgjatėsi formimi pokaq tė madhe (vlera numerike nuk ka rėndėsi) dhe kėtu duhet tė fillojė analizae vazhdimėsisė sė ishullit tonė lėndor. E gjithė kjo tė ēon nė idenė se pėrparase ishulli ynė lėndor tė marrė formėn qė ka sot, ai duhet tė ketė pasur njėpozicion parakuantik –kuantik dhe pastaj protonik, neutronik apoelektronik. Vetė organizimi i kėtyre grimcave nė atom pėrsėri ka kėrkuar njėkohė vigane dhe proēesi i pasurimit tė cilėsive tė lėndės nuk ka qėnė njėproēes linear. Gjėrat nuk duhet tė kenė ecur tė kanalizuara vetėm nė njė hapėsirėdhe prej kėtej tė kenė kaluar nė cilėsira tė reja nė mėnyrė absolute.Relativiteti ajnshtajnian, nė njė farė mėnyre, duhet tė tregojė se proēesivigan i formimit tė cilėsive tė lėndės duhet tė ketė kaluar nėpėr paralelizmacilėsor dhe kėtu duhet tė qėndrojė sekreti i ēformimit tė ishullit tonė lėndorsipas parimeve qė imponon raporti kohor – hapėsinor (shih artikullin efillimit tė kėtij vėllimi).

Vetėmse nė kėtė pėrfytyrim gjigand qė ne i bėjmė natyrės lėndore analizėn e bėjmė nėfunksion tė kohės tė matur me metodėn vjetore, gjė qė nuk duhet tė jetė e saktėas me pėrafėrsi pasi vetė sistemet kozmike janė formuar shumė – shumė mėvonė se protoni apo neutroni dhe krahasimi ėshtė krejt formal; duhet gjetur njėkohė tjetėr analitike (viti ėshtė i lidhur me rrotullimin e Tokės rrethDiellit, kur koha e formimit tė protonit nuk ka asnjė lidhje qoftė me Tokėnqoftė me Diellin; - kėto gjėra “tė parėndėsishme” janė shkaku i pėrmbysjes sėshkencės materialiste sot dhe dje.

 

Sipasautorit:

 

10-faqe 76 –Nuk ka antiprotone ose antineutrone, tė prodhuara nga antikuarket, mepėrjashtim tė njė sasie tė vogėl qė e prodhojnė fizikantėt nė pėrshpejtuesit egrimcave tė mėdha. Ne

 

 

kemiprova nga rrezet kozmike, se e njėjta gjė vlen pėr tė gjithė materien nė galaktikėntonė; nuk ekzistojnė antiprotone ose antineutrone, me pėrjashtim tė njė numuritė vogėl qė prodhohen si ēifte grimcė/antigrimcė gjatė pėrplasjeve nėgalaktikėn tonė, ne do tė duhej tė pėrthithnim sasi tė mėdha rrzatimi nėkufijtė, ndėrmjet zonave tė materies dhe antimateries, ku shumė grimca dopėrplaseshin me antigrimcat e tyre, duke asgjėsuar njėra- tjetrėn dhe dukeēliruar rrezatim me energji tė lartė.

 

Autorinė kėtė pikė tregohet materialist konseguent duke eleminuar teorinė idealistembi antimaterien, por boshti i tij botėkuptimor nuk i shpėton dot idealizmitfilozofik, pasi nuk ėshtė i aftė tė diferencojė cilėsinė e energjisė nėfunksion tė hipotezės grimcė – antigrimcė. Kėtu ka njė problem pėr tėcilin fizika nuk e ka thėnė fjalėn e saj nė asnjė  pėrmasė. Format e energjisė qė ēlirohen nga pėrplasjet egrimcave qė marrin pjesė nė atom nuk duhet tė konsiderohen kurrsesi tė njėjtadhe nė kėtė pikė duhet ta fillojė njeriu rrugėn e njohjes sė energjisė, e cilamė tepėr ka karakter intuitiv se sa tė argumentojė sipas ligjėsisė kohore tėformimit dhe, detyrimisht, tė pėrfitimit prej saj.

 

Sipasautorit:

 

11-faqe77 – Nė fillimin e gjithėsisė tė hershme, ka qėnė njė kohė kurtemperatura ishte aq e lartė, saqė energjitė e grimcave do tė kenė qėnė aq tė mėdhasa tė lejonin kėto transformime (shndėrimet e kuarkeve nė antielektrone dhe proēesi ikundėrt qė, antikuarket tė kthehen nė elektrone, dhe elektronet dheantielektronet tė kthehen nė antikuarke dhe kuarke). Por nė kėtė rast psejanė formuar mė shumė kuarke se antikuarke? Arėsyeja ėshtė se ligjet e fizikėsnuk janė tė njėjtė pėr grimcat dhe pėr antigrimcat.

 

Aėshtė i saktė apo i pasaktė ky pretendim nuk ka asnjė rėndėsi teorike, porautori ynė kėrkon t’i krijojė vetes njė predominim mbi Ajnshtanin pasi hedhposhtė postulatin mbi barazinė e ligjeve tė fizikės nė ēdo sistem inercialreferimi. Saktėsia e kėtij pretendimi qėndron nė mundėsinė e trajtimit tėproblemit nė frymėn e krijimit. Cila ėshtė lidhja midis grimcave apoantigrimcave me fushat elektromagnetike? Ka apo nuk ka lidhje; ka apo nuk kavarėsi reciproke; ka unitet midis tyre? Pėr tė gjitha kėto autori ynė heshtduke e lidhur padijen me unifikimin absolut tė mikros pėrtej grimcaveelementare

 

Sipasautorit:

 

12– faqe79 – pėr  njė numėr tė madh,tė mjaftueshėm grimcash materje, forcat gravitacionale nuk mund tė dominojnėmbi gjithė forcat e tjera. Kjo ėshtė arėsyeja pse graviteti pėrcaktonevolucionin e gjithėsisė

 

Patjetėr kėtu duhet tė ketė njė gabim nė pėrkthim pasi frazat janė tė pakonceptueshmenė lidhjen midis tyre. Nė qoftė se pranojmė qė forcat e gravitetit pėrcaktojnėevolucionin e gjithėsisė (nocioni gjithėsi kėtu duhet nėnkuptuar baraz meishullin lėndor), ne i nėnkuptojmė forcat gravitacionale si produkte tė tullėsmė elementare qė ndėrtojnė ishullin tonė lėndor dhe pėr kėtė ato duhet tėmarrin pjesė se s’bėn nė tė gjitha fenomenet e mėvonshme natyrore qė lidhen medinamikėn e mėtejshme tė lėndės, akoma mė tej, elementi fillestar i gravitetitnuk duhet tė ndikojė drejtėpėrsėdrejti mbi asnjė grimcė. Ėshtė tjetėr punėbashkėsia e forcave tė gravitetit nė fazėn e sotme, nė tė kundėrtėn forca egravitetit nuk ėshtė produkti i tullės fillestare tė ishullit tonė lėndor, porpasoja maksimale e dinamikės formuese tė lėndės dhe pėr kėtė predominon mbi tėgjitha forcat e tjera mikro dhe makro. Ėshtė detyrė e fizikantit pėr tėpėrcaktuar raportin e gravitetit me lindjen e ishullit tonė lėndor, por tė jenėtė sigurtė qė do tė zbulohen dhe pėrcaktohen fakte tepėr tė habitshme pėrgjatėdinamikės historike tė lėndės pas bing – bengut.

 

Sipasautorit:

 

13– faqe81 – Nė versionin valėzor, reaksioni i dritės ndaj gravitetit nukėshtė shumė i qartė.

 

Interesantėshtė fakti qė studiuesit e shkencės sė fizikės nuk kėrkojnė tė zbulojnė shkakunfillestar tė grimcave elementare, por pasojat e relacioneve tė tyre dhe padyshim kjo pėrbėn njė defekt nė punėn e tyre. Qė tė mundėsh tė zbuloshreaksionin e dritės mbi gravitetin, duhet zbuluar mė pėrpara raporti kohor ilindjes sė tyre. Nė qoftė se do tė pėrcaktohet qė graviteti ėshtė parėsorkundrejt kuanteve tė dritės (Hawkingu pretendon se vetėm graviteti mund tėpėrcaktojė evolucionin e lėndės), atėhere fizikantėt janė futur nė njė rrugė tėgabuar, qė gjithsesi nuk ka pėr t’i nxjerrė dot nė breg. Por kjo pėrbėn njėndryshim rrėnjėsor tė teorisė sė Ajnshtajnit, thelbi i sė cilės ka qėnė dritadhe jo graviteti. Duke dashur ta kapėrcejė kėtė thelb (pėr arėsye tė panjohur,por qė pėr ne ka vetėm njė shpjegim: shkenca, mė nė fund, e ka zbuluar gabimine postulimit tė konstantes sė dritės) autori i librit tonė hidhet nga dega nėdegė pa dhėnė ndonjė shpjegim konkret mbi atė qė e mundon shkencėn e sotme tėfizikės. Kjo do tė thotė se kriza e fizikės nuk ėshtė zgjidhur akoma, porpėrkundrazi ėshtė thelluar edhe mė tepėr.

 

Sipasautorit:

 

14– faqe82 – Nė tė vėrtetė nuk ėshtė shumė logjike ta trajtosh dritėn njėllojsi gjylet e topit nė teorinė e Newton-it tė gravitetit, sepse shpejtėsia edritės ėshtė fikse (njė gjyle topi e hedhur vertikalisht do tė ngadalėsohet ngagraviteti; do tė ndalojė dhe sė fundi do tė bjerė prapė nė Tokė; ndėrsa njėfoton do tė vazhdojė trajektoren e tij vertikale me shpejtėsi konstante.Atėhere, si mundet qė drita tė influencohet nga graviteti Newtonian?). Nėlidhje me kėtė problem, nuk doli asnjė teori e vlefshme pėrpara se Einstein-itė propozonte relativitetin e pėrgjithshėm nė vitin 1915. Madje edhe atėhere udesh shumė kohė qė tė kuptoheshin implikimet e kėsaj teorie mbi yjet masivė.

 

Kėtuka njė mori pasaktėsirash, tė paktėn njėra ėshtė e lidhur me botėkuptimin.Parafrazimi i mungesės sė logjikės nė trajtimin qė duhet t’i bėhet dritės megjylet e topit tregon se sa pak e kanė kuptuar materializmin filozofik mohuesite filozofisėl. Kemi tė bėjmė me dy fenomene tė ndryshme qė i takojnė dylėvizjeve me ndryshueshmeri cilėsore midis tyre, gjė e pa vėnė nė dukje edhenga vetė Njutoni. Ėshtė e palejueshme tė krahasosh dy fenomene natyrore qė itakojnė dy lėvizjeve tė ndryshme tė cilėsinė e pėrbėrėsve tė pjesmarrėsve dheprej kėtej tė kalosh nė konkluzione. Pikėrisht kjo pėrbėn anėn idealiste tėproblemin dhe pėrkatėsinė botėkuptimore tė autorit. Pastaj fotoni qoftėpraktikisht, qoftė edhe teorikisht, nuk e ka lėvizjen me shpejtėsi konstante nėmėnyrė absolute dhe kėtu, pėrsėri, qėndron defekti nė formėn botėkuptimore tėanalizės. Konstantja i duhet autorit pėr gjė tjetėr dhe pikėrisht pėr tėargumentuar homogjenitetin e natyrės lėndore, fenomen tė cilin do ta analizojmėmė poshtė.

Nekemi frikė qė teoria e Ajnshtajnit ka qėnė njė tendencė zgjidhjeje, por josipas hapėsirės analitike qė na dhurohet nga fizikantėt e shekullit tė XX-tė.Nė kėtė formė qė interpretohet ajo sot bėhet jo vetėm e pavlefshme, porfrenuese nė zhvillimin e mendimit fizik shkencor, dhe pikėrisht pikėpamjet e autorittonė i nėnshtrohen kėsaj dukurie

 

Sipasautorit:

 

15– faqe117–118 – Rreth njėqind sekonda mbas bing - bengut, temperaturamund tė ketė rėnė nė njė miliard gradė qė pėrbėn temperaturėn e brėndėshme tėyjeve mė tė nxehtė. Nė kėtė temperaturė protonet dhe neutronet nuk duhet tėkenė mė energji tė mjaftueshme pėr t’i shpėtuar tėrheqjes sė forcės tė fuqishmebėrthamore dhe mund tė kenė filluar tė kombinohen me njėri – tjetrin pėrtė prodhuar bėrthamat e atomeve tė deuturiumit (hidrogjen i rėndė) qė pėrmbajnėnjė proton  dhe njė neutron.

 

Methėnė tė vėrtetėn na bėn pėr tė qeshur tėrėsia e kėtyre ideve pasi gjėrat janėme tė vėrtetė tė pasakta dhe tepėr-tepėr iluzore. Le ta supozojmė se mbas 100sekondave na paska ndodhur bing – bengu dhe temperatura na paska rėnė nėnjė miliard gradė, por protonet dhe neutronet kur na paskan qėnė formuar nėraport me bing – bengun dhe 100 sekondėshin e parė? Nėqoftė se fantaziashkencore na paska arritur nė kėtė shkallė, tė jeni tė sigurtė se bartėsit etyre i pėrkasin shkollės sė gjeocentrizmit dhe idealizmit filozofik. Nė mėnyrėabsolute tė gjitha kėto janė pallavra tė njerėzve tė sėmurė nga mend e kokės.Tė jeni tė sigurtė qė gjėndja e paralėndės nė momentin e bing – bengut kaqėnė ajo drejt formimit tė kuanteve mbi ēbazė fillon jeta e dritės, gravitetit,fushave magnetike, elektro-magnetike, lidhjet e dobėta tė atomit, lidhjet eforta dhe vetė atomi. Proēesi ka zgjatur me miliarda – miliarda vjet dhei nėnshtrohet dialektikė ligjore sipas tre ligjeve tė saj. Nė kėtė pikė kashumė gjėra pėr tė thėnė dhe autori ynė i ka mohuar me njė tė rėnė tė lapsit.Kjo ėshtė njė pikė shumė – shumė e vjetėr e filozofisė greke, ndoshtaegjyptiane, dhe ėshtė e lidhur me teorinė e sferave, ēka do tė thotė se orafilozofit tonė ka mbetur 2500 vjet pėrpara se tė lindėte ai; ka qėnė koha kur ushtrua pėr zgjidhje problemi kryesor nė filozofi (raporti midis tė ndryshuesmesdhe tė pandryshuesmes), gjė e pa zgjidhur akoma.

 

Sipasautorit:

 

16– faqe  118–119 – Vetėm disa orėmbas big – bengut prodhimi i heliumit dhe elementėve tė tjerė duhet tėketė ndaluar. Dhe mbas kėsaj, pėr miliona vite qė pasuan ose diēka tė pėrafėrtgjithėsia duhet tė ketė vazhduar tė zgjerohet, pa ndodhur gjė tjetėr pėr tushėnuar. Sė fundi, me rėnien e temperaturės nė disa mijėra gradė, dhe kurelektronet dhe bėrthamat nuk kishin mė energji tė mjaftueshme pėr tė pėrballuartėrheqjen elektromagnitike ndėrmjet tyre, ata duhet tė kenė filluar tėkombinohen me njėri – tjetrin pėr tė formuar atomet. Gjithėsia nė tėrėsiduhet tė ketė vazhduar zgjerimin dhe ftohjen, por nė zonat qė kanė qėnė pak mėtė dėndura se mesatarja, zgjerimi duhet tė jetė ngadalėsuar si pasojė etėrheqjes ekstragravitacionale.

 

Qėkjo ėshtė njė pėrrallė pa sens edukativ as mos e vini nė dyshim. Mjafton vetėm mungesae argumentimit tė kėtij konkluzioni pėr tė arritur nė pėrfundimin e mėsipėrm.Meqėnėse kėtu kemi njė pėrmbledhje botėkuptimore, dmth mendim i kulluarfilozofik, le t’i marrim gjėrat me radhė:

Sėpari: autori pretendon se mbas disa orėve tė bing – bengut prodhimi iheliumit dhe elementėve tė tjerė duhet tė ketė ndaluar. Dmth formimi ielementėve kimikė nuk ka ndjekur rrugėn dialektike tė formimit, akoma mė tej,nuk nuk pranohet ndarja e lėvizjes fizike nga ajo kimike: ato paraqiten tėnjėhsuara nė njė duke pranuar kėtė ide. Pastaj kemi tre fakte kokėforta nėfushėn e realitetit qė e hedhin poshtė si tė pa vėrtetė kėtė ide idealiste.Ekzistenca e elementit teknec nė sisteme tė tjera yjore, por jo nė Tokė,argumenton faktin se elementėt kimikė nuk janė formuar jo mė pėr disa orė, poras pėr miliona e miliona vjet. Pėr tė realizuar substratin kimik tė lėndėsnatyrės i janė dashur disa miliarda vjet dhe ėshtė gjėja mė kryesore ekryesoreve pėr tė pėrcaktuar lėndėn, si formė e ekzistencės sė materies sė pafundme.Pastaj disa elementė kimikė, radioaktivė, kanė periudhė gjysėm shtanėsimi kuato transformohen nė elementė tė tjerė mė tė thjeshtė kimikė, ēka do tė thotėse dinamika e elementėve kimikė ka njė rrugė shumė – shumė mė tėkomplikuar se ajo qė e paraqet autori ynė dhe i nėnshtrohet tre ligjeve tėdialektikės hegeliane. Nuk ka asnjė mundėsi, qoftė dhe teorike, qė vdekja tėjetė e ndarė nga lindja pėr strukturat jashtė biologjike. Pastaj sot shkenca karealizuar, prej mė se njė shekulli, elementė artificialė dhe a e di njeriu seai nuk mund tė krijojė dhe fantazojė dukuri tė paqėna? Ėshtė njė pikė kupėrplaset problemi kryesor i filozofisė me padijen njerėzore dhe me sa kemikuptuar ka fituar kjo e fundit. Tė pranosh formimin e elementėve pėrparakombinimit tė elektroneve me bėrthamat drejt atomit ose ėshtė njė lapsus ipėrkthimit, ose autori i kėtyre rreshtave kėrkon ta kthejė shkencėn nė kohėn ePtolemeut.

Krijimii situatave kozmologjike tė lidhura me ekstragravitetin janė thjeshtė iluzionepa asnjė domethėnie. Atė mund tė ekzistojnė nė situata krejt tė tjera, vetėmpasi ėshtė realizuar formimi pėrfundimtar i lėndės dhe nė kėtė pikė autori ynėėshtė kokė e kėmbė jashtė binarėve.

 

Sipasautorit:

 

17– faqe128 – Ēdo parregullsi nė gjithėsi thjeshtė duhet tė ketė qėnė sheshuarnga zgjerimi, ashtu sikurse rrudhat e njė balloni sheshohen kur ju e fryni atė.Kėshtu gjėndja e sotme homogjene dhe uniforme e gjithėsisė mund tė jetėzhvilluar nga disa gjėndje tė ndryshme fillestare, jouniforme.

 

Pėr kėtėproblem autori kėrkon tė marrė flamurin e filozofit edhe pse ai nuk i honepsdot. Megjithėatė e tėrė hapėsira analitike e bing – bengut tė tij ėshtėtepėr larg ligjėsive tė natyrės dhe nė kundėrshtim tė plotė me parimet ematerializmit filozofik. Sipas idesė sė mėsipėrme rezulton qė natyra nė fillimna paska krijuar tė komplikuarėn dhe pastaj na i paska thjeshtuar gjėrat derinė atė masė sa ta kuptojė autori ynė dhe tė na e servirė nė formėn e njėpostulati. Parregullsitė janė njė fantazi e autorit tonė pasi ato pėrbėjnėrastėsinė ku diku kthehen nė tė domosdoshme pėr tė vazhduar dhe diku mbeten tėtilla pėr tė mos vazhduar mė rrugėn dinamike sipas dialektikės, dmth zhdukennga historia e zhvillimit tė lėndės, por gjithsesi ato janė tė afta tė argumentojnėse fillimisht bing – bengu ka provokuar, nė sajė tė forcave tė jashtme,organizimin mė tė thjeshtė material deri nė kombinimet mė tė komplikuara, qėpėrfundojnė me njeriun. Dhe pėrsėri e gjithė kjo rrugė, gjigande nė kohė,fillon nga mė e thjeshta nė tė koplikuarėn duke mbetur pėrgjithmonė njė rastėsinė zhvillimin e materies lėndore. Pikėn ku ajo kthehet nė domosdoshmėri mund taargumentojė vetėm ekzistenca e pėrjetshme e nėnės sonė natyrė, tė cilėn ndaēquheni perėndi, ndaē zot e ndaē matrie. Ky ėshtė njė problem qė nuk ndikon nėmėnyrė absolute tek natyra, por vetėm tek njeriu dhe kjo nė mėnyrė kalimtare.

Pastajgjithėsia nuk mund tė jetė kurrė uniforme nė mikron e saj, vetėm nė qoftė se nee pranojmė nė mėnyrė postulative pėr tė kapėrcyer padijen tonė drejt dijes. Porunė mund tė siguroj lexuesin se ekziston njė mėnyrė analitike, qė bashkonfilozofinė me shkencėn ekzakte, e cila ėshtė e aftė tė argumentojė lidhjen emikros me makron jashtė ēdo lloj paragjykimi tė paraparė.

 

Sipasautorit:

 

18– faqe129 – nė teorinė kuantike, grimcat mund tė krijohen nga energjia nėformėn e ēifteve grimca/antigrimca. Por kjo menjėherė shtron pyetjen se nga kaardhur energjia. Pėrgjigja ėshtė se energjia totale e gjithėsisė ėshtė e barabartė me zero.

 

faktpėrgjigja duhet tė ishte (pasi tė kishim saktėsuar se me fjalėn gjithėsiparakuptojmė ishullin tonė lėndor): energjia lėndore krijohet nga njė energjijashtėlėndore (paralėndore) dhe ky ėshtė njė proēes qė i nėnshtrohet lėvizjesmekanike me kusht qė kėtė formė lėvizjeje ta konsiderojmė tė pėrjetshme dhekrijuesen e lėvizjeve tė tjera specifike (fizike, kimike, biologjike eshoqėrore).

Porky fakt ka brėnda dhe njė diēka tjetėr: autori ynė tani rezulton tė jetėpėrfaqėsuesi tipik i idealizmit “shkencor” dhe asgjė mė shumė. Nuk mund tėpresėsh nga tė tillė kapacitete progres shkencor. Kėta studiues vetėm sjellinrrėmujė nė mendimin shkencor dhe ndikojnė negativisht, sidomos tek shqiptarėt.

 

Sipasautorit:

 

19– faqe136 – Nuk duhet tė ketė singularitet ku ligjet e shkencės do tėbėheshin tė pavlefshme dhe nuk duhet tė ketė kufi tė hapėsirė kohės ku tėkėrkohet ndihma e Perėndisė ose e ligjeve tė reja. Mund tė thuhet: “Gjėndja nėkufij tė gjithėsisė ėshtė se ajo nuk ka kufi”. Gjithėsia duhet tė jetėkrejtėsisht e vetpėrmbajtshme dhe e pandikueshme nga asgjė jashtė vetvetes. Ajonuk duhet as tė krijohet as tė zhduket. Ajo duhet vetėm TĖ JETĖ.

 

Problemiėshtė tėrėsisht filozofik dhe botėkuptimor; kėtu fizika nuk ka vėnd dhe autoriynė nuk ka tė drejtė tė flasė pėr gjithėsinė (jo pėr lėndėn) me kėtė shkallėzhvillimi qė ka shoqėria e sotme dhe tė arrijė nė pėrfundime tė tilla qė gjithsesireflektojė idealizmin e tij botėkuptimor. Fakti qė kėto probleme janė tėlidhura me konferencėn e Vatikanit (1951) ku u kėrkua lidhja e ZOTIT mekrijimin ėshtė e aftė tė pėrligjė pozicionin botėkuptimor tė autorit tonė dhetendencėn pėr tė pėrshtatur idenė e tij me doktrinėn e katoliēizmit.

Probleminuk ėshtė i lidhur me ishullin tonė lėndor, por fjala bėhet pėr Gjithėsinė metė cilin njeriu formon njė kontradiktė sipas tė gjitha teorive tė parapara derimė sot. Ajo qė e zhduk kontradiktėn midis njeriut dhe Gjithėsisė ėshtė raportikohor – hapsinor, i cili duke u pėrcaktuar kostant pėr strukturėn epafundme dhe 1 pėr tė fundmen tregon se njeriu ėshtė pjesė e kėsaj tė pafundmeme tė njėjtin pėrfundim. Trajtimi nė mėnyrė filozofike tė gabuar tė kėtijproblemi ēon nė pėrfundime tė gabuara dhe me sa kemi kuptuar ky gabim kafilluar prej gati 2500 vjet pėrpara dhe ka vazhduar me tė njėjtin ritėn. Tendencapėr ta zgjidhur kėtė problem, me sa duket, vetėm nėn pamjen e dialektikėshegeliane ka gjetur rrugė tė hapur se sa pėr Ajnshtajnin dhe pasuesit e tjerėai ka mbetur akoma i errėt. Ne jemi munduar tė japin njė zgjidhje sipashapėsirė – kohės dhe nuk e besojmė se mund tė shkohet mė tej. Gjithėsiaduke qėnė e pafundme nė kohė dhe hapėsirė as nuk mund tė merret nė konsideratėnga njeriu sa do i fuqishėm tė bėhet ai, pasi njė ditė prej ditėsh edhe ai dotė zhduket nga skena e kėsaj gjithėsie pėr tu ēfaqur rastėsisht diku tjetėr dhenė njė kohė tjetėr.

 

Sipasautorit:

 

20– faqe140–141 – Pėrderisa gjithėsia ka pasur njė fillim, ne mund tėsupozojmė se ajo ka pasur njė krijues. Por nė qoftė se gjithėsia ėshtė me tė tėvėrtetė krejtėsisht vetė-pėrmbledhėse, pa kufi ose pa anė, ajo nuk duhet tėketė as fillim dhe as fund: ajo thjeshtė duhet tė jetė. Nė kėtė rast, a ka vėndpėr njė krijues.

 

Autoriėshtė treguar arbitrar dhe ngatėrrohet me kėmbėt e veta. Nga njė anė kėrkon tė lidhėkrijuesin me fillimin, nga ana tjetėr vė nė diskutim vetė krijuesin. Kjo nukėshtė as shkencė dhe as filozofi. Qė tė mund tė flasėsh pėr gjithėsinė epafundme, dmth pėr nėnėn tonė natyrė, duhet pasur parasysh se ajo ėshtė kaq epafundme sa nuk mund tė ketė kurrė njė krijues. Krijimi i perėndive ka ndjekurnjė rrugė larg njohjes njerėzore, kėshtu qė nuk ja vlen tė merremi me njėproblem qė njeriu nuk ka pėr ta zgjidhur kurrė. Me fjalė tė tjera njeriu ėshtėkrijues i perėndisė, por ai ėshtė pjesmarrės tek perėndia. Autori nuk ėshtėkonsegunt nė mendimet e tij dhe kėrkon tė zgjidhė atė qė duhet ta zgjidhėfilozofia me hapėsirėn qė merr nė analizė shkenca e fizikės. Me keqardhje ithemi qė tė gjitha kėto janė lodra fjalėsh pa asnjė pėrfundim konkret dhe shkencae fizikės kot sorollatet nga dega nė degė; asaj i ngelet tė pėrcaktojė kufijtėe vet tė lėvizjes, hapėsirėn qė i ka dhuruar natyra dhe pastaj le tė gjejėkohėn qė i korespondon kėsaj lėvizjeje dhe nė fund do tė arrijė nė pėrfundiminqė raporti kohė – hapėsirė ėshtė gjithmonė konstant dhe i pavarur nganjeriu dhe krijuesi imagjinar.

 

Sipasautorit:

 

21– faqe148 – Pėrse gjithėsia gjatė gjithė kohės nuk ka qėnė, ėshtė, nė njėgjėndje ērregullimi tė plotė? Nė fund tė fundit, njė gjė e tillė do tė na dukejmė e mundėshme. Dhe pėrse drejtimi i kohės nė tė cilin ērregullimi rritet ėshtėi njėjtė me atė nė tė cilin gjithėsia zgjerohet?

 

Kėtuka shumė probleme pėr tė diskutuar, por kryesorja duhet tė qėndrojė nė mėnyrėn etė kuptuarit tė gjėndjes sė gjithėsisė, tė cilin autori e quan ērregullim, kurnė fakt ajo ėshtė brėnda dinamikės sė saj natyrore duke na dhėnėshumėllojmėrinė e organizimeve, qė gjithsesi nuk mund tė quhen ērregullime.Ėshtė njė gjuhė shpjeguese shumė irrituese e cila nuk tė ēon kėrkund tjetėrveēse nė mjegullime tė situatės aktuale (qė mund tė ketė gabime tė pėrkthimedhe papėrgjegjshmėri nė kėtė proēes nuk e diskutojmė). Marrja nė konsideratė egjėndjes sė ishullit tonė lėndor dhe paraqitja si e gjithėsisė ėshtėarbitraritet dy pėrmasor. Sė pari, ne nuk mund tė barazojmė ishullin tonėlėndor me gjithėsinė dhe, sė dyti, informacioni i marrė pėr gjėndjen e ishullittonė lėndor ėshtė bėrė me anė tė sinjaleve elektromagnetike dhe pamjeveteleskopike, pėrbėrja e tė cilave ėshtė e devijuar nga gravitetet nėpėr tėcilat ato kanė kaluar pėr miliarda e miliarda vjet dhe nuk paraqesin realitetinjo vetėm tė sotėm pėr as tė kohės kur ato kanė filluar. Shkenca e sotme nukėshtė e aftė t’i kthejė ato nė pozicionin fillestar dhe spekullon mirėfilli.

Pastajdinamika e asaj qė autori i quan ērregullime nuk duhet tė jetė dhe krejt ashtujo vetėm si fakt, por edhe si interpretim. Pėrputhja e drejtimit tė kohės tėdinamikės sė ishullit tė lėndės me atė tė zgjerimit tė saj, ėshtė e natyrshmeqė duhet tė jetė e njėjtė, por, duke pėrjashtuar influencat e jashtme mbiishullin tonė lėndor, kjo pėrputhje nuk ėshtė e barabartė pėrgjatė gjithė kohėssė ekzistencės sė kėtij ishulli dhe kėtu qėndron sekreti botėkuptimor i asaj qėnuk mund tė zbėrthejė autori ynė. Ka mundėsi qė ne tė ndodhemi nė proēesin ethjeshtimit tė problemit, ose diku aty afėr, dhe koha e mospėrputhjes sėpasurimit tė llojshmėrive tė lėndės (pėr autorin janė ērregullime) me kohėn ezgjerimit tė ishullit tonė lėndor tė marrė fund sė shpejti, por tė gjitha kėtogjėra as qė kanė rėndėsi pėr jetėn tonė kėtu nė Tokė dhe ky duhet tė jetėkėndvėshtrimi real i studimit tė ishullit tonė lėndor.

 

Sipasautorit :

 

22– faqe149 – Por eziston njė mėnyrė mė e shpejtė pėr tė mėsuar se ēfarė do tėndodhė: tė kėrcesh nė njė vrimė tė zezė. Tkurja e njė ylli pėr tė formuar njėvrimė tė zezė i pėrngjan stadeve tė fundit tė tkurjes tė gjithėsisė nė tėrėsi.

 

Kemimbėritur nė pikėn mė interesante tė filozofisė, qė shpjegon dinamikėn e njėfenomeni natyror sipas trinomit absolut lindje – zhvillim – vdekje.Nė funksion tė idesė sė autorit ngelet pėr tu saktėsuar raporti kohor midislindjes sė ishullit tonė lėndor dhe Vrimave tė Zeza. Por e gjithė kjo do tėjetė e vlefshme nė qoftė se ne do tė hiqnim dorė nga ideja qė jeta egjithėsisė, nė parim, ėshtė vetėm tkurje – zgjerim (ky ėshtė njėpėrfytyrim i gabuar i jetės principale tė gjithėsisė sipas filozofisė klasikegreke dhe tė huazuar nga materializmi i shekullit tė XIX-tė). Ne pretendojmė sekjo nuk duhet dhe nuk mund tė jetė ashtu pasi organizimi i gjithėsisė sėpafundme nė kohė dhe hapėsirė ėshtė i pafundėm, por dueti zgjerim –tkurje ėshtė njė fragment i saj dhe i papėrsėriteshėm ndonjėherė nė pafundėsinėe gjithėsisė.

Punaėshtė tė bėhet pėrcaktimi i mėsipėrm pėrpara se tė arrihet nė pėrfundime fikse,pasi mundėsia e ekzistencės sė Vrimave tė Zeza duhet t’i dedikohet njėrės ngatė dy oset: 1-Vrimat e zeza lindin sė bashku me ishullit tonė lėndor dukepėrcaktuar formėn e vdekjes sė ishullit nga njėshi, drejt pambarimisht tėmėdha, deri nė pushtimin e tė gjithė ishullit tonė lėndor. 2-Vrimat e Zeza janėshkaktarėt e lindjes sė ishullit tonė lėndor duke ardhur nga pambarimisht tėmėdha  drejt zhdukjes sė tyre. Kyėshtė njė problem qė astrofizika duhet ta zgjidhė me lehtėsi pėr tė pėrcaktuarraportet kohore midis formave dhe gjėndjes sė ishullit tonė lėndor.

 

Sipasautorit:

 

23– faqe152 – Pėr ta pėrmbledhur, ligjet e shkencės nuk bėjnė dallim ndėrmjetdrejtimeve tė ardhshme dhe tė shkuarės sė kohės. Megjithėatė, tė paktėn ka treshigjeta kohe qė dallojnė tė shkuarėn nga e ardhmja. Kėto janė shigjetatermodinamike, drejtimi i kohės nė tė cilėn ērregullsia shtohet, shigjetapsikologjike drejtimi i kohės nė tė cilin ne kujtojmė tė kaluarėn dhe jo tėardhmen; dhe shigjeta kozmologjike, drejtimi i kohės nė tė cilėn gjithėsiazgjerohet nė vėnd qė tė tkuret. Unė tregova se shigjeta psikologjikeesencialisht ėshtė identike me shigjetėn termodinamike, kėshtu qė tė dyjagjithmonė synojnė nė tė njėjtin drejtim.

 

   Me sa duket autorin e ka pushtuarshigjeta e dytė dhe sajon fantazira pa asnjė domethėnie. Materialistėt kanėpranuar qė ligjet e shkencės nuk bėjnė dallim pėrgjatė ecurisė sė kohės, porkėtė nuk kanė ditur ta argumentojnė. Asnjeri deri mė sot nuk ka qėnė i aftė tėvėrtetojė, qoftė dhe brėnda kuadrit filozofik, pėrse ligjet e natyrės mbesinkonstante edhe pse ndryshon koha dhe hapėsira pėrkatėse. Ky fakt, sinjifikativpėr shkencės, ėshtė i lidhur me boshllėkun e mendimit filozofik klasik grek, metentativėn zgjidhėse tė filozofisė klasike gjermane dhe me gabimet enjėpasnjėshme tė relativistėve tė mbarė botės ku pėrfshihet edhe autori ynė.Ndarja e shigjetės sė kohės, pėr tė vėnė dallimin midis tė shkuarės dhe tėardhmes, pa dyshim qė ėshtė njė shaka e autorit. Tė realizosh njė kufizim tėtillė tė dallimeve cilėsore tė strukturėzimeve lėndore ėshtė njė idealizėm ikulluar dhe mohim i formave kryesore tė lėvizjes. Fizikantėt kanė filluar tavlerėsojnė pak si tepėr veten e tyre duke nėnvlerėsuar gjithėshka para dhe paslėvizjes fizike, por duke harruar qė janė analizatorėt e pjesės lėndore mė paktė rėndėsishme pėr interesat e njerėzimit. Kjo ėshtė pikėrisht pika kryesore qėduhet tė zgjidhė mendimi filozofik botėror pėrpara se tė lejojė mendimin fiziktė thotė fjalėn e tij. Fizikantėt kėrkojnė me ēdo ēmim tė kapėrcejnė krizėn eidentitetit tė tyre duke pushtuar shkencėn botėror me teorinė e kuanteve dhekėtė kėrkojnė ta realizojnė me shigjetėn e termodinamikės, por harrojnė se kjo ėshtė pasoja e djepit tėishullit tonė lėndor dhe ajo qė nuk i intereson jetės sė pėrditshme nė Tokė.

 

Sipasautorit:

 

24– faqe155 – Sikurse u shpjegua nė kapitullin e parė, do tė ishte shumė evėshtirė tė ndėrtohej njė teori krejtėsisht e njėhsuar dhe e vlefshme pėr ēdo gjėnė gjithėsi. Por nė vėnd tė kėsaj ne kemi ecur pėrpara duke gjetur teori tėveēanta qė pėrshkruajnė njė varg tė kufizuar ngjarjesh duke lėnė pas dorepasoja tė tjera ose duke bėrė pėrafrime (pėr shėmbėll kimia, na lejon tėllogarisim ndėrveprimet midis atomeve pa njohur asgjė nga struktura ebrėndėshme e bėrthamės sė atomit). Nė fund tė fundit, megjithėatė, shpresohettė gjėndet njė teori e plotė, logjike dhe e njėhsuar, qė t’i pėrmbledhė tėgjitha kėto teori tė veēanta si pėrafrime, teori qė nuk ka nevojė tė pėrshtatetpėr tu pėrputhur me faktet duke zgjedhur vlerat e disa numurave arbitrarė nėteori.

 

Janėrreshtat e vetėm tė tė gjithė librit ku autori mundohet tė vėrė nė pah njėboshllėk nė shkencė, por pa e evidentuar atė. Vėshtirėsia pėr tė ndėrtuar njėteori tė njėhsuar dhe tė vlefshme pėr ēdo strukturė materiale nė gjithėsiparaprakisht ėshtė e lidhur me gabimin e mendimit filozofik grek (ata qenė tėparėt qė vunė nė dukje kėrkesėn pėr tė zbuluar tė pandryshueshmen nė brėndėsitė ndryshueshmes), me paaftėsinė e mendimit filozofik klasik gjerman (ata qenėtė parėt qė tentuan tė zgjidhin atė qė nuk zgjidhi mendimi filozofik grek metre pėrfaqėsuesit e shkollės sė tyre: Hegel – Marks – Ajnshtajn)dhe me rrugėn e gabuar qė po ecėn mendimi shkencor njerėzor prej 2500 vjetėshpa ja dalė nė krye pėr asnjė problem ku filozofia tė lidhet me specifikėnshkencore.

Teoritėe veēanta me tė vėrtetė kanė arritur suksese, por sot ėshtė e nevojshme tėpėrbashkohen nė thelbin e tyre. Psh nė qoftė se D.I.Mendelejevi (1834 –1907) nė Rusi zbuloi tabelėn e renditjes sė elementėve kimikė dhe H.G.J.Moseley (1887 – 1915) zbuloi barazinė e elektroneve tė ēdo elementime renditjen nė tabelėn e Mendelejevit, asnjeri nuk arriti tė nxjerrė prejkėtyre zbulimeve dinamikėn kohore tė elementėve kimikė dhe prejardhjen prejnjėri – tjetrit, nga mė e thjeshta drejt tė komplikuarės. Dinamika eelementėve kimikė ėshtė njė tjetėr barierė qė duhet kaluar nga shkenca pėrparase tė ndėrtohet teoria universale e shpjegimit tė fenomeneve tė natyrės, por qėpikėpamjet e autorit tonė e pengojnė kėtė proēes.

Tėkėrkosh kėtė teori ėshtė e nevojshme tė gjėnden elementėt e pėrbashkėt tė tyreku koha dhe hapėsira, nė parim, duhet tė na ēojnė nė pėrfundimin e kėrkuar. Porlexuesi pėr njė gjė duhet tė jetė i sigurtė: do tė pėrmbysen shumė tabu dhe dotė shikohet se shumė – shumė shpjegime kanė qėnė mashtrime tė mirėfillta.

 

Sipasautorit:

 

25– faqe165 – 166 – Por a mund tė ekzistojė realisht njė teori e tillė enjėhsuar? Apo vetėm po ndjekim njė mirazh? Duket se ekzistojnė tri mundėsi:

    1-Ekziston njė teorikrejtėsisht e njėhsuar, tė cilėn ndonjė ditė do ta zbulojmė nė qoftė se do tėtregohemi mjaft tė zgjuar.

    2-Nuk ekziston njė teoridifinitive e gjithėsisė; por vetėm njė varg i pafund teorish qė pėrshkruajnėgjithėsinė nė mėnyrė gjithmonė mė tė saktė.

    3-Nuk ekziston as njė teori egjithėsisė; ngjarjet nuk mund tė parashikohen pėrtej njė shkalle tė caktuar,por ndodhin nė mėnyrė tė rastėsishme dhe arbitrare.

 

Autori,pasi ka tentuar nė tė tėrė librin tė bėjė njė bllof, mė sė fundi, e nxjerrkokėn dhe qėllimin pėr tė cilin e ka shkruar kėtė libėr. Por ne jemi tė sigurtėse qėllimi i tij ka qėnė thjeshtė instiktiv i pa mbėshtetur nė asnjė argumentfaktit. Po tė kishte ndjekur rrugėn historike tė zhvillimit tė shkencės sėfizikės autori do tė kishte zbuluar se idetė e tij vetėm e thellojnė krizėn nėfizikė, kur kanė qėnė tė gjitha mundėsitė pėr ta shkėputur atė nga pozicionishterp.

Sėpari shkenca nuk ndjek njė mirazh, por kėrkon gjithmonė e mė shumė tė futet nėtė fshehtat e natyrės lėndore dhe nė kėtė drejtim historia e shkencės botėrore,sė bashku me filozofinė, i janė afruar tė vėrtetės absolute: ka ngelur vetėmshpallja. Kėshtu qė duhet pranuar pika e parė e autorit vetėm se tė gjitha kėtoduke u ndarė nga idetė kryesore tė tij, tė cilat e pėrmbysin realitetinobjektiv dhe absolutizmin analitik nė thelbin e tij.

Sėdyti nuk ka asnjė mundėsi, qoftė dhe teorike, qė dija njerėzore tė udhėhiqetnga shumė rrugė dhe qė tė gjitha tė konvergojnė me saktėsinė absolute, nė tėkundėrtėn duhet tė kishim shumė bing – benga dhe pėr tė gjitha strukturatlėndore. Ėshtė pika ku problemi kryesor nė filozofi nxjerr pėrfaqėsuesin e vetideor duke zgjidhur atė qė mendimi filozofik grek dhe ai gjerman nuk e zgjidhėndot.

Sėtreti ekziston njė teori e absolutizmit analitik dhe pėrsėri ngjarjetzhvillohen nė mėnyrė absolute, por tė rastėsishme pėr gjithėsinė. Ėshtė tjetėrpuna qė nė funksion tė njeriut kėto ngjarje duhen konsiderohen tė domosdoshme,tė cilin njeriu e shkel me kėmbėn e tij duke qėnė forma mė e lartė cilėsore eorganizimit tė kėsaj natyre nė nivelin e njeriut nga pikėpamja hapsinore.

 

Sipasautorit:

 

26– faqe173 – Nė kėtė libėr unė jam pėrqėndruar nė mėnyrė tė veēantė tekligjet qė drejtojnė gravitetin, sepse ėshtė graviteti ai qė i jep formėstrukturės nė shkallė tė gjėrė tė gjithėsisė, edhe pse ai pėrbėn forcėn mė tėdobėt nga tė katėr kategoritė e forcave. Ligjet e gravitetit ishin tėpapajtueshme me pikėpamjen qė akoma pranohej deri para pak kohėsh, se gjithėsianuk ndryshon me kohėn: fakti qė graviteti ėshtė gjithmonė tėrheqės kėrkon qėgjithėsia tė jetė ose nė zgjerim ose nė tkurje.

 

Derikėtu ēdo gjė ėshtė e qartė si drita e diellit (duke i konsideruar tė sakta konstatimete autorit mbi raportin e katėr kategorive tė forcave), por autori duhet tėdeklarojė:

1– Ka avancuar pėrtej teorisė sė relativitetit tė A.Ajnshtajnit duke endryshuar atė nė thelbin e vet. Nuk merr pėr bazė strukturėn e dritės dhe vetėatė, por gravitetin pa i pėrcaktuar strukturėzimin material. Nė kėtė drejtimēdo gjė ėshtė unifikuar qė nė parim dhe kjo duhet tė pėrbėjė pasaktėsinė e tijpamvarėsisht nga e vėrteta.

2– Autori nuk ėshtė i aftė tė shpjegojė pėrse graviteti ėshtė forca mė edobėt nė raport me tre kategoritė e tjera tė forcės. Por kėtu duhet tė ketėndonjė pasaktėsi interpretimi pasi graviteti e devijon rrezen e dritės dheautori duhet tė ketė marrė pėr bazė arbitrarisht nivelin e forcės sėgravitetit. Problemi nuk duhet tė jetė tamam kėshtu.

3– Fakti qė gjithėsia ndryshon me kohėn, por raportet hapsinore tėkategorive tė forcave nuk ndryshojnė kundrejt njėra – tjetrės fshehpikėrisht atė qė kėrkon tė mbulojė autori me padijen e tij, rezultat iarsimimit shtetėror.

4– Fraza e fundit tregon qė autori nuk e ka kuptuar dialektikėn (ndoshtanuk e pranon atė) dhe nuk arrin tė kuptojė se vetė graviteti ėshtė sinonim izgjerimit dhe ato nuk  mund tėekzistojnė pa njėra – tjetrėn.

 

Sipasfjalorit tė termave qė bashkėshoqėron librin:

 

27– faqe184 – Forcė e fortė: mė e forta nga tė katėr forcat themelore, qė kaedhe rreze veprimi mė tė vogėl. Ajo mban sė bashku kuarket brėnda protoneve dhetė neutroneve dhe mban sė bashku protonet dhe neutronet pėr tė formuar atomet. 

 

Nuke cituam kot kėtė fjalė tė fjalorit qė bashkėshoqėron kėtė libėr. Janė njė sėrėvetish qė mund tė pėrbashkohen sipas rrjedhimeve tė teorisė sė absolutizmitanalitik. Fakti qė forca themelore e atomit (themi kėshtu pasi ajo mbanprotonet dhe neutronet sė bashku duke formuar atomin) ėshtė mė e forta nėraport me forcat e tjera duhet tė tregojė:

1-Ėshtėforca e fundit e krijuar nė kuadrin e lėvizjes fizike nė natyrė dhe forca qėpėrcakton lėvizjen kimike. E gjitha kjo nė sajė tė fortėsisė specifike; ajomban tė ndrydhura tė gjithė shpejtėsitė fizike nė natyrė dhe paskėtaj fillonshpejtėsia kimike qė duhet t’i mbivendoset tė parave. Ėshtė kjo arėsyeja qėshpejtėsitė fizike ne i konsiderojmė mė tė ultat nė natyrė (shih artikullinhyrės tė vėllimit) dhe tė gjithė shpejtėsitė e tjera tė lėvizjeve, pas asajfizike, tė mbihypura mbi shpejtėsinė e dritės. Problemi nuk duhet tė jetė vetėmfilozofik (dmth pėrgjithėsues), ai duhet tė shėrbejė pėr tė zbėrthyer tėfshehtat e strukturėzimit tė ishullit tonėl lėndor jashtė metodikave tė pėrndjekuraderi mė sot.

2-Ėshtėforca e krijuar mė shpejt nė natyrė nga pikėpamja e gjatėsisė kohore dherrjedhimisht do tė ketė jetėn mė tė shkurtėr nė natyrė. E gjitha kjo e hedhposhtė idenė e autorit mbi formimin e elementėve kimikė pėr 100 sekondat e parėtė bing bengut. Kjo forcė duhet tė jetė pėrgjegjėse pėr formimin e ishullittonė lėndor dhe mbart sekretin e shumėllojshmėrisė sė thjeshtė, apo tė pėrbėrė,tė strukturėzimit tė kuanteve energjitikė.

 

 

    Konkluzione

 

    Qė libri ėshtė interesant dhe mbart idetė reja nuk diskutohet nga ana e jonė, por kėto ide, duke qėnė nė kundėrshtimme dialektikėn hegeliane dhe raportin kohor – hapsinor bėhen tėpapranueshme nga ana e jonė. Ato na shėrbejnė pėr tė ndėrtuar dinamikėn eishullit tonė lėndor sipas spondeve indirekte tė ideve tė autorit tonė. Mirė– keq kjo ėshtė njė mėnyrė analitike e ndjekur nga ana e jonė dhe nepretendojmė se ajo mund tė na japė diēka tė re, nė fund tė fundit.

Ereja kosiston nė argumentimin e dinamikės sė ishullit tonė lėndor sipas idesėsė Bing – Bengut. Nė gjurmėt e dialektikės dhe raportit kohor –hapsinor kjo dinamikė ėshtė:

 

Bing– Bengu ėshtė pasojė e disa forcave natyrore tė panjohura nga njeriu, qėdo tė mbeten tė tilla pėrgjithmonė. Nė kėtė drejtim ato nuk kanė pasojė tėdrejtėpėrdrejtė mbi botėn e njeriut dhe i nėnshtohen lėvizjes mekanike. dmthbing – bengu nuk duhet konsideruar me shkak tė brėndėshėm sipas parimittkurje – zgjerim. Pafundėsia e organizimit tė materies na ēon nėpėrfundimin se kemi tė bėjmė me njė nga format e kėtij organizimi dhe bing– bengu ėshtė njė fragment e kėsaj tė pafundme. Strukturėzimi material ibing – bengut duhet tė merret pėr bazė nė fazėn e krijimit tė pėrbėrėsvetė kuanteve, dmth porcioneve tė energjisė, dhe konsiderimi i kėtyre porcionevesi strukturėzime absolutisht tė barabartė hedh poshtė dinamikėn diferencuese tėbing – bengut dhe mohimin e shumėllojshmėrisė sė produktit kryesor tėtij, qė ėshtė lėnda. Shkencės, nga pamundėsia pėr tu futur nė thellėsi tėpėrbėrėsve tė grimcave elementare, i lėverdis sot pėr sot t’i konsiderojė kėtogrimca tė barabarta nė llojin e vet. Diferencimi kimik i elementėve, pėrsa ipėrket fortėsisė specifike, brėnda njė klase (psh alkalinet) nuk ka si shkakthjeshtė vetėm numurin e shtresave elektronike, por vetė elektronet e shtresėssė jashtme tė cilat duhet tė kenė si shkak themelor dinamikėn diferencuese tėvetė bing – bengut. Pėr ne i gjithė ky problem duhet tė shėrbejė si njėargument pėr tė shpjeguar fenomenet shoqėrore sipas parimit: ekstremet pėrputhendhe asgjė mė shumė (pėr shfrytėzim energjitik nuk e besojmė se mund tėpėrdoret). Proēesi i lindjes sė bing – bengut duhet t’i pėrkasė njė kohetepėr – tepėr tė largėt, e rendit 100 miliard vjet po themi. Kjo kohėduhet tė ndahet veēanėrisht pėr tė katėr forcat themelore qė formojnėstrukturėn lėndore nga pikėpamja fizike dhe raportet e tyre duhet tė jenė nėfunksion tė rrezes sė veprimit specifik. Koha e formimit tė hapėsirės fizikeduhet konsideruar shumė mė e madhe se koha e formimit tė hapėsirės kimike, biologjikedhe shoqėrore tė marra sė bashku. Idetė e dhėna nga autori i kėtij libri nukkanė asnjė argument mbi kėto madhėsi dhe raportet kohore tė formave lėndore,sipas ideve tė autorit tonė, janė tė disproporcion jashtėzakonisht tė madh merealitetin hapsinor.

Paskohės, qė i korespondon hapėsirės fizike dhe qė pėrmbledh grimcat elementare tėatomit, fillon koha kimike me elementin e parė hidrogjenin. Nė kėtė pikė duhetpėrcaktuar koha e fillimit tė shtresave elektronike tė atomit tė raport meatomin e hidrogjenit dhe kjo pikė duhet tė shėrbejė si argument mbi mėnyrėn sesi kanė lindur yjet e nivelit tė Diellit. Lėvizja kimike ėshtė pėrgjegjėse pėrformimin e elementėve kimikė dhe komponentėve tė tyre dhe kėtu ka shumė punėpėr tė bėrė pasi formimit i elementėve fundorė tė tabelės sė D.I.Mendelejevitduhet tė jetė paralelizuar me formimin e komponentėve nga elementėt e parė tėtabelės dhe e gjithė dinamika e formimit tė elementėve kimikė duhet tė jetėpėrgjegjėse e formimit tė sistemeve yjore, galaktikave dhe metagalaktikave. Praproēesi i formimit tė substancave kimike ėshtė paralelizuar me formimin estrukturave kozmike ku largimi i nga njėri – tjetri ka filluar nė tėnjėjtėn kohė me bing bengun. Kjo do tė thotė se proēeset fizike dhe kimike janėtė diferencuara nė planin kohor dhe rrjedhimisht edhe nė atė hapsinor dhe nukka asnjė mundėsi teorike, praktike jo qė jo, qė strukturat kimike tė jetė tėnjėkohėshme me strukturat fizike. Koha e formimit tė tė parave ėshtė shumė herėmė e madhe se koha e formimit tė tė dytave ēka do tė thotė se 100 sekondat epara tė bing bengut, sipas ideve tė autorit tonė, janė thjeshtė njė fantazijashtė realitetit. Shtritshmėria hapsinore e formave kimike ėshtė shumė - shumėmė e vogėl se ajo fizike sipas madhėsive euklidiane, ndėrsa sipas madhėsiverelativiste ato duhet tė pėrbėjnė masėn mė tė madhe tė ishullit tonė lėndor(raportet hapsinore nuk duhet tė paraqesin interes).

Tėrėsiae tė tre formave tė para tė lėvizjes, me tė gjithė hapėsirat pėrkatėse, duhetkonsideruar pėrgjegjėse, kush mė shumė e kush mė pak, pėr formimin e lėvizjesbiologjike, e cila mbart mbi vete tė gjitha format e parapara me pėrmasamaksimale nė raport me tė tjerat. Koha e formimit tė lėvizjes biologjike duhetkonsideruar tepėr minore nė raport me atė kimike dhe shtritshmėria hapsinoretepėr e kufizuar. Rastėsitė kimiko – fizike duhen konsideruar ekstremepėrsa i pėrket mundėsisė sė lindjes tė lėvizjes biologjike. Nė vetvete lėvizjabiologjike ėshtė njė formė mė e lartė se lėvizjet e tjera (mekanike, fizike dhekimike) dhe duhet tė pėrbėjė njė rastėsi ekstreme tė dinamikės sė ishullit tonėlėndor. Ne nuk pėrjashtojmė mundėsinė e zhvillimit tė lėvizjes biologjike vetėmderi tek bimėt nė disa planete, deri tek njėqelizorėt tek disa tė tjere, apovetėm deri tek kafshėt. Problemi i llojshmėrisė sė botės biologjike ėshtė ivarur kryekėput nga dinamika e botės kimike, nga e ka prajardhjen direkte botabiologjike. Alternimi rastėsore qė lėvizja kimike bėn me atė fizike pėr t’idhėnė mundėsi botės biologjike pėr tė lindur, e mė vonė zhvilluar, duhet tėpėrbėjė njė rastėsi ekstreme tė dinamikės sė ishullit tonė lėndor dhe njė hopcilėsor jashtė pėrmasave kimike dhe fizike. Kjo rastėsi, duke u mbėshtetur nėatė qė ne njohim deri mė sot, duhet konsideruar kaq e kufizuar sa ajo nuk mundtė ēojė nė asnjė domosdoshmėri tė mėtejshme. E vetmja domosdoshmėri qė duhett’i dedikohet lėvizjes biologjike ėshtė predospoziteti pėr tė krijuar lėvizjenshoqėrore, si njė rastėsi fundore pa asnjė domethėnie pėr ishullin tonė lėndor,si forma mė e lartė e organizimit tė tij, pa asnjė ndikim konkret mbi jetėn ekėtij ishulli.

Lėvizjashoqėrore duhet tė konsiderohet si forma mė e lartė, nė tė gjithė pėrmasat dhevetitė qė disponojnė format e lėvizjeve tė tjera, qė arrin kjo pjesė e materiesqė quhet  lėndė. Nė qoftė se pėrlėvizjen shoqėrore ekzistenca e lėvizjeve tė tjera ėshtė njė domosdoshmėrijetike, e kundėrta ėshtė thjeshtė njė rastėsi pa asnjė domethėnie dukeargumentuar se ekzistenca e njeriut nė Tokė nuk ka asnjė pasojė nė jetėn e ishullittonė lėndor. Studiuesit e shkencave, qė konsiderohen tė sakta, nuk janė tėsinqertė nė punėn e tyre pasi indirekt ēdo gjė qė studiojnė dhe konkludojnėėshtė nė funksion tė kėtij njeriu dhe pa pėrcaktuar hapėsirėn dhe kohėnkonkrete nuk mund tė thuhet se puna e bėrė ėshtė e saktė. Nė kėtė drejtimshkenca botėrore ka kohė qė ka bėrė kapėrcime tė palejueshme dhe si rrjedhojėrealiteti material nuk po arrihet nga mendimi shkencor. Sot pėr sot lėvizjashoqėrore i ngjan njė mankthi instiktiv ku irealja po e suprimon realen nėpėrmasa tė pėrbindėshme dhe libri qė muarėm nė konsideratė i pėrket kėsajpėrmase.

 

 

www.albanovaonline.com